prieklaimis

príeklaimis sm. (1) NdŽ, prieklaimỹs (3^a) Vp žr. prieklojimis 1: Aš manau ir prieklaimỹ kraut šiaudus Dl. Prieklaimỹs prikrautas šiaudų Km. Klaimas jau pilnas, reiks vasarojus dėt príeklaimin Bgs. Be príeklaimio ir klaimas greičiau supūsta An.